Daugelis žodį liberalizmas iškart susieja su politika. Be abejo, ne veltui. Tačiau derėtų nepamiršti, jog tai yra sąvoka, apimanti labai platų spektrą sričių ir vertybių. Dažniausiai ji yra laikoma tiek ekonomine, tiek politine doktrina, o kartais netgi gyvenimo būdu! Sakoma, jog tikras liberalas ne tik išpažįsta liberalias vertybes, tačiau ir labai mėgsta alų – tai neva užkoduota pačiame žodyje: liberalus.

Štai dar keletas pagrindinių liberalizmo vertybių.

Įvairovės tolerancija. Liberalai pripažįsta labai skirtingas vertybes, tačiau visus juos vienija bendras principas – tolerancija skirtingoms vertybėms, jei jos neperšamos per prievartą. Tik tai gali užtikrinti santarvę ir taiką.

Asmens laisvė ir atsakomybė. Liberalai teigia, kad žmogus yra visų vertybių matas ir niekas, išskyrus konkretų žmogų, negali spręsti, kas jam svarbu ir kas vertinga. Žmogus pats priima sprendimus ir atsako už jų pasekmes.

Privati nuosavybė. Pats žmogus yra savo paties ir savo darbo vaisių šeimininkas. Bet koks kėsinimasis į privačią nuosavybę yra neteisėtas ir žalingas. Laisvė ir nuosavybė – neatskiriami.

Laisva rinka. Žmogus yra laisvas savo nuožiūra elgtis su savo nuosavybe ir susitarti su kitais žmonėmis. Laisvų, nereguliuojamų mainų sistema yra būtina žmogaus laisvės ir gerovės sąlyga.

Teisės viešpatavimas. Pareigas žmonėms nustato ne valdžia. Pareigos kyla ne iš prievartos (nesvarbu, valdiškos ar privačios), o iš teisės, glūdinčios žmonių, kaip laisvų individų, prigimtyje ir jų laisvuose susitarimuose. Valdžia ir kiekvienas žmogus turi paklusti teisei.

Minimali valstybė. Valstybė turi būti minimali ir nesikišti į savanoriškus žmonių santykius bei nesiimti perskirstytojo vaidmens. Užkirsdama kelią neteisėtai prievartai, valstybė turi būti ryžtinga.