Kovo 23d. Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos atstovai dalyvavo Vilniaus politinių jaunimo organizacijų forume, kurio tema buvo jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos.

Kartu su migracijos departamento atstovais buvo aptarta situacija Lietuvoje, pagrindinės įvardinamos emigracijos priežastys ir priemonės, naudojamos Lietuvos patrauklumui jaunimo akyse kelti.

Nors požiūriai į šios problemos sprendimo būdus ar net į patį problemiškumą išsiskyrė, tačiau buvo sutarta dėl visiems priimtinų priemonių ir siūlymų paketo, kuris leistų pagerinti Lietuvos kaip tinkamos vietos jaunam žmogui gyventi, dirbti ir studijuoti įvaizdį.

Tikime, kad pademonstruotas mokėjimas prieiti konsensuso nepaisant skirtingų ideologinių nuostatų ne tik suaktyvins jaunimo politinių organizacijų bendravimą tarpusavyje, bet ir bus geras pavyzdys vyresniesiems kolegoms.

Autorė: Erika Kuročkina

„ …būtina, kad kiekvieną vakarą virš stogų įsižiebtų bent viena žvaigždė.“ (V. Majakovskis)

Gal kiek naivu, bet norisi tikėti, kad žvaigždės danguje simbolizuoja metus. Kiekvienus gerus metus, dovanojančius pasauliui nors lašelį atjautos ir gerumo.

Kiekvienom Kalėdom artėjant miestas prisipildo būriu balsingų šūksnių, kaip „Padėk savo artimui!“ Mano manymu, tai yra moderni sampratos „Kalėdų dvasia“ interpretacija. Kodėl? Nes šiuolaikinis žmogus pamiršta apie prigimtines žodžių reikšmes. Kalėdos – tai susitelkimo ir ramybės metas. Iš šios garbingos šventinės tradicijos negalima daryti ažiotažo ir eilinio „akcijų paketo“ pirkėjams pateikimo. Tačiau, čia ir suprantame, kad tokie jau esame – išlepę, egocentriški savimylos, siekiantys „šviežiausios silkės už mažiausią kainą“. Mes evoliucionavome į „plastikinės eglutės“ garbintojų atstovus, galvojančius, kad 5 litų AUKA(!!!) arba rankos apyrankė padės sergančiam vaikui. Tikiu, kad pinigų akcijos iniciatoriai surinks, ligoninės sugebės įsigyti vieną kitą būtiną daiktelį, tačiau ar čia ta nepaprastoji Kalėdų dvasia?

Taigi kas yra Kalėdų dvasia? Tai tikrai daugiau už tūkstančius kainuojančius projektus. Kalėdų dvasia – tai žmogaus ištisų metų, ką jau ten metų, viso gyvenimo nuveiktas gerumas. Tai yra tai, kai žmonės, per Kalėdas susėda ir įvardija visa, kas gero buvo padaryta ir kas dar bus. Kalėdų dvasia, tai dvasia įžiebianti danguje dar vieną žvaigždę, žyminčią, kad gerumo žemės žmonės nešykštėjo.

Nenuostabu, kad danguje žvaigždžių mažėja. Bet tiek to, džiaukimės, kad jų dar yra.

„…įsiveržė pas Dievą,

bijo, kad pavėlavo,

verkia,

bučiuoja jo ranką,

prašo –

kad būtinai būtų žvaigždė! …“(V. Majakovskis)